pririšti — prirìšti, prìriša, o (prìrišė) tr. 1. SD309, H, R, K, M pritvirtinti primazgant: Pri kits kito pririšti N. Vienas čiepas lankstos nepririštas prie baslio J. Prìrišė prie medžio pagalį – tas tiktai pokšt, pokšt LKT308(Šš). Buoželė buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
priristi — priri̇̀sti vksm. Priri̇̀sk ãkmenį prie stul̃po … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pririšti — priri̇̀šti vksm. Ji̇̀s nušóko nuo árklio ir priri̇̀šo jį̃ prie stul̃po … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pririštinis — pririštìnis, ė adj. (2) BŽ260 kuris pririštas … Dictionary of the Lithuanian Language
papririšti — paprirìšti, paprìriša, o (paprìrišė) (dial.) tr. 1. daug pririšti, priraišioti: In atšlaimą arklius suvadžioj[o] ir paprìrišė Dv. Atvedėm arklius ir paprìrišėm pas sieną Dv. 2. pririšti ganytis: Karvę paprìrišam ir galim baliuit lig vakarui … Dictionary of the Lithuanian Language
pierišti — pierìšti, piẽriša, o (dial.) žr. pririšti: 1. Py dviračio pỹriši Kin. Py arklių kojų [apgaviką] pyrìšo i sudraskė (ps.) Pj. Tokios skylės buvo pyrišt Prk. Tas vaikūzas nurišo, eik tu mani pyrišk Kin. 2. Kin Gembę įdūrė ir pyrìšo karvę Dov.… … Dictionary of the Lithuanian Language
antrišti — antrìšti, añtriša, o (ž.) tr. 1. aprišti: Ančrìšo vaikiukuon skarikę, tas plėša žemė[n], nenora Pvn. | refl. tr., intr.: Su skepeta antsirìšk J. Antsiriša kuskelę ir staipos Yl. 2. pririšti: Mun antrìšo tokį raudoną kaspiną, kad jau tas… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiuva — apsiuvà sf. (3b) 1. SD18 apsiuvimas (pakraščio), rankogalis, atraitas: Apsirengęs paprastais drabužiais – jokių apsiuvų, jokių žvaigždučių rš. 2. Vlkv, Al, Srj spragilo siaustuvės ir buožės apsiuvimas oda, kad lengviau būtų pririšti; raištis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrišti — atrìšti, àtriša, o (àtrišė) tr. 1. SD217, H150, R33, K, Š išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus Ds. Atriš manę, leid manę iž maišo (ps.) Lz. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas brš. | refl. K, Š: Atsrìšo… … Dictionary of the Lithuanian Language
grandis — 1 grandìs sf. (4) 1. SD97,196, J grindė, žiedas, lankelis (ppr. metalinis) kam nors sujungus laikyti, įverti, pririšti: Grandìs į sieną įkalta gyvuliui rišti J.Jabl. Piktam jaučiui veria nosin grañdį Dbk. Ar kuolą karvė ištraukė, ar lenciūgo… … Dictionary of the Lithuanian Language
